sermėga

sermėga
sermėgà (brus. cяpмягa) sf. (2) 1. SD336, H, R, MŽ, N, I, Sut, K, L, Rtr, Pn, Jnšk iki XX a. pradžios dėvėtas viršutinis vyrų ir moterų pilko, rudo ar balto milo drabužis, ilgumo iki kelių, į liemenį, su išsiuvinėtais pakraščiais: Išvykstant iš namų, ant liemenės buvo velkamasi sermėgomis, trinyčiais, vėliau švarkais MLTEI424. Sermėgos buvo siuvamos iš rusvo ar pilko milo, puošiamos juodu aksomu, dirbtiniu kaileliu, tamsesne medžiaga, juodų siūlų pynute MLTEI424. Kitą kartą eidavom su sermėgoms apsivilkę Vkš. Seniau ir bernai sermė̃gom vilkėjo Dkš. Senyboj trumpom sermėgẽlėm nešiojo Dglš. Išsimanė siūdytis sermėgas išeigai M.Valanč. Paltakiais išpaltakiuotas kryžmai kraštas sermė̃gos ant krūtinės J. Tu sermė̃gų poniškų, puikiai padarytų …, niekini rėdą K.Donel. Gausiu valgyt, drapanėlę, algos – gražią sermėgė̃lę (d.) Lel. Turėj pilką sermėgėlę, ir tos neužteko LTR(Lp). Ta sermėgáitė, ta palaikaitė, ta užsikloti, ta pasikloti, ta mergužę vilioti JV83. Sermė̃gą išvilko, išmušo kaip vilką Rt. Sermėgelę ano pilką žyds už orielką išvilko D105. ^ Artimesni marškiniai negu sermėga PPr249. Norint lopyta sermėga, bile sava LTsV303. Miške staklės, ant avelių vilnos, o jau vaikai sermėgą arcavojas! LTR(Dgč). Tankiai ir po sermėga tikra išmintis vaikščioja Sim. Pakulinis vaikas, taukų sermėgėlė, aukso kepurėlė (žvakė) Grv, Užp. Aukso panytė, taukų sermėgytė, pakulų pilvas (žvakė) Pnd. Eina ponaitis su ruda sermėgaite, raudona kepuraite: – Aš šunų nebijau, tik apginkit mane nu vištų (sliekas) Tt. Ateit ubags ant dviejų krukių, atneš sermėgaitę nuo dviejų (nuo šimto PrLXVII34) stukių (žąsis) B. ║ prk. kas nešioja tokį drabužį, kaimietis: Šių dienų „sermėga“ ir žino, kas reik – be Europos universitetų ar akademijų LTII95. Pažino tave ir pamilo visi: ir rūmai, ir sodžių sermėga Mair. ^ Sermėga sermėgą ėda D167 psl., J, M, Sln, Plt, Rs. Sermėga sermėgą sūdys – nebebus nė kokios teisybės Sln. 2. DŽ, Sml, Pn, Nj, Mžš, Rz, Vb, Kpr, Ppl, Km, Sb, An, Tršk, Užp, Všn, Lzd ilgas milinis apsiaustas, ppr. be pamušalo, velkamas ant kitų drabužių, rudinė: Sermėgą siūdavo iš milinės medžiagos, išaustos iš tamsių nedažytų vilnų, arba iš medžiagos ant lininių dažytų metmenų, ataustų vilnomis rš. Apsivilk sermėgą, bo pradės lyt Skp. Sermėga gerai nuo lietaus ir nuo šalčio Ukm. Seniau, būdavo, nė pro duris be sermėgos Žl. Būdavo, naktį sermė̃gos[na] susisupę pamiegam Ktk. Sermė̃gą užsimetė an pečių ir išbėgo Pb. Sermėgàs išaudžia iš vilnų Smal. Kas te toks kūprina su pilka sermėgà? Mlt. Vieno milo audi, vė duodi velt – tai sermė̃gos būva LKT350(Švnč). Pasim' sermė̃gą OZ49. Lyjant nešdavau į lauką piemenims sermėgas nuo lietaus apsigaubti A.Vien. Ponas atidavė jam savo rūbus, o pats, apsivilkęs mužiko sermėga, liko prie dyvino paukščio BsPIII303. Neapsidarydavo kaip vergas koksai trinyčia, nė kaip laukinykas sermėga kokia prasta BPII194. ^ Sermėgoj pinigas (tas turi pinigų, kuris sermėgą, o ne pirktą paltą nešioja) Dglš. Ar lyja, ar pagada – sermėga visada Dbk. 3. DŽ, Vkš, Sd, Yl, Žg, Rz švarkas: Pasisiūdinau naują sermė̃gą Skd. Ei, Jonai, bent sermė̃gą pasiimk, o tai eisi kaip iš namų išvarytas! Žd. Burnoso neturėjau – sermėga kiaurai paršlapo Krkl. Pasisiūdink sermė̃gą su atvartoms Ms. Pilka sermėgà tinka numūse nešioti Brs. 4. šiaip koks drabužis, apdaras: Su sermė̃gom gulinėju – juodas patalas Adm. Jau buvo pasisiūdinęs sermėgàs iš ploniausių šilkų Jrk97. Jam ir patiko to pono ta sermėga (rytšvarkis) bei tas pypkis BsPI87. Visi kunigaikščiai … savo sermėgas (apsiaustus) atdės BBEz26,16. Darė Adomui ir jo moteriai sermėgas iš odų BB1Moz3,21. Lenciūguota žalnierių sermėga, šarvas R235. ║ apeiginis liuteronų dvasininkų drabužis: Plati klebonų sermėga R92. Vyskupiška (viršutinė) sermėga R241. Šiandien jis (kunigas) kaži kodėl sermėgos neturėjo Prk. Padaryk teipajeg ankštą sermėgą (paraštėje užmautinę) iš baltų šilkų BB2Moz28,39. Plebonas tur savo drobiną sermėgą apsivilkti BB3Moz6,10. 5. prk. luoba, apvalkalas (ppr. vaisių, daržovių): Bulbų su sermė̃gom išsivirėm Ut. | Mūsų agrastų daug, ale visi su sermėgė̃lėm (nuo miltligės) Ds.
◊ į sermė̃gą dė́ti Šts mušti, plakti.
kìškio sermėgė̃lė; LBŽ bot. paprastoji rasakilė (Alchemilla vulgaris).
pelė́dos sermėgà (sermė̃gą) apsivil̃kti; MŽ, N, S.Dauk vengti viešumos, pasišalinti, pasprukti: Apsivilko pelėdos sermėga (sermėgą M) B.
sermė̃gą siū́ti rūpintis karstu, mirčiai artėjant: Greitai ir mun reikės sermė̃gą siū́ti Nv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • sermėga — sermėgà dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvilkti — 1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196 1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ankštas — añkštas, à adj. (4) 1. turintis maža vietos, erdvės: Lopišelis ankštas Mž186. Añkštas kambarys, nė lovos nėr kur pastatyt An. Ankštas stiklas B. Ankšta vieta sienoj SD139. Ir stojos ankštoj vietoj, kame nebuvo kelio pralenkt dešinėn aba kairėn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvilkti — 1 antvil̃kti, añtvelka, o (ž.) Š, NdŽ; M 1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ieškoti — ieškoti, ieško, ojo tr. KlG107, K, Nm, Mrj, Slnt, ieškoti, o, ojo Ds, Kp, Slm, Dbk, Dv, Lp, ieškoti, oja, ojo Švnč, Ad, Rud, Lš 1. rūpintis rasti pamestą ar dingusį daiktą; norėti rasti, gauti reikalingą daiktą: Plaučiūns pamestų rykų lauke… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liemininkė — lieminiñkė sf. (2) senoviška ilga, per liemenį pagniaužta sermėga (panaši į fraką, tik su skvernais): Dabar kas nekaita sermėgą paraukti, o kad seniau reikėjo liemeninkès siūti, tai išmanydavom Jėzaus malonę! Brs. Mano atminime visi vyrai liuob …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patapas — ×pãtapas (l. potop) sm. (3b) NdŽ, (1) Akm, Vkš, patãpas (2) 1. bažn. visuotinis tvanas už žmonių nuodėmes; žr. patvanas 2: Ištvirkę buvo, užleido Dievas pãtapą Čk. Žmonėms pasiplėtus po patapui ..., svietas ėmė paleistuvauti A1885,81. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pelėda — sf. (1) 1. SD346, R131, K, J zool. plėšrus didelėmis akimis nakties paukštis (Strix): Naminės pelėdos akys juodai durpinės spalvos rš. Baltoji pelėda (Nyctea scandiaca) – viena didžiausių mūsų pelėdų T.Ivan. Dažnai pasigirsta pelėdų ūbavimas rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rudas — rùdas, à adj. (4) 1. SD133,361, R, N, Sut, K tamsiai geltonas: Sermėga ruda R83. Rudi marškiniai, drobulės iš žlugčio surudavę, kad neiššutinti, neišvelėti J. Rudas krosylas SD31. Galva juoda, pats baltas, o viena juosta rudà JnšM. Jei akys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rudinis — 2 rudìnis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ rudas; plg. 2 rūdinis: Rudìnė sermėga, rudìnis ploščius iš rudų vilnų padarytas J. O čia ateina žmogelis, užsimetęs rudinę sermėgą A1885,15 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”